apsiaupti

apsiaũpti, -ia, àpsiaupė tr. 1. A1883,134, J apgaubti, apsupti, apdengti: Visas jis (kalnas) aplinkui, nuo apačios ligi pačiai viršūnei, buvo apsiauptas akmenimis J.Bil. | prk.: Naktis savo sparnais apdengė žemę, apsiauptą baltais žieminiais rūbais rš. Seniausias Balkanų pusiasalio laikas … yra neperregimų tamsybių apsiauptas LTIII15(Bs). Galvijai, bijodami apsiaupiančios tamsumos, mykdami šoko atgal V.Kudir. Užtekėjo saulutė ir jos spinduliai apsiaupė Lietuvą VŽ1905,54. | refl. Pn, Pšl: Merga apsisiaũpus su drobule, t. y. apsigubalojus, negal pasirangyti J. 2. apstoti, apgulti: Apsiaupti iš šiaurės ir rytų Gmž. Miestas Kartum esąs visai nuo neprietelių apsiauptas LC1884,14. Tokį apsiaupia aplinkui visokie apgavikai V.Kudir. 3. LC1887,36 apjuosti: Visą kalno apačią apsiaupė aukšta akmenų siena: tai buvo žuvusiųjų kūnai J.Bil. Baltuojančios dvaro trobos, daugybe medžių apsiauptos LTI89(Bs). Prasivaikščioti išveda ant kiemelio, apsiaupto aukštais mūrais prš. | prk.: Jis ją apsiaups savo meile, begaliniais turtais rš. 4. prk. apimti: Širdį apsiaupia neišpasakytas gailestis V.Kudir. \ siaupti; apsiaupti; susiaupti